Du garsūs XX amžiaus vokiečių filosofai knygoje "Apšvietos dialektika" aptaria Apšvietos, kaip kadaise labai paplitusios ideologinės sistemos, raidos tendencijas ir padarinius, kurie kultūrinę pažangą pavertė atžanga vėlesniais laikais.
Pirmame skyriuje išdėstomi teoriniai Apšvietos sampratos pagrindai, paremti dviem tezėmis: mitas yra Apšvieta ir Apšvieta virsta mitologija. Šios tezės plėtojamos tolesniuose skyriuose aptariant mito ir Apšvietos dialektiką remiantis Homero Odisėja bei Apšvietos užbaigėjų Kanto, Sade’o ir Nietzsche’s filosofija. Skyriuje "Kultūros industrija" parodoma Apšvietos atžanga ir jos virtimas ideologija. Knyga baigiama dialektine antropologija besiremiančiais teziniais antisemitizmo svarstymais, rodančiais apšviestosios civilizacijos grįžimą į barbarybę šiuolaikiniame gyvenime.

Knygos "Apšvietos dialektika" pratarmėse autoriai rašo "Kritinis mąstymas, nepaisydamas net pažangos, šiandien privalo palaikyti laisvės likučius, realaus humaniškumo siekimo tendencijas, nors didingos istorinės raidos fone jos ir atrodo bejėgės". "Akivaizdžiai išpildė prognozės, susijusios su Apšvietos virtimu pozityvizmu, to, kas turi būti, mitu, pagaliau intelektas tapo tapatus tam, kas priešinga dvasiai."

Mūsų knygos tema yra atskleisti tendencijas, kurios kultūrinę pažangą pavertė atžanga".
M. Horkheimer, Th. W. Adorno

Iš vokiečių kalbos vertė Gediminas Mekelaitis